| Statistika |
|---|
Prisijungę dabar: 1 Svečiai: 1 Vartotojai: 0 |
|
Main » 2009 » Spalis » 27 » Kelionė „Baltų genčių keliais“ po Anykščių kraštą
12:34 PM Kelionė „Baltų genčių keliais“ po Anykščių kraštą |
| Vaikų užimtumo socializacijos programa „Lietuvos tūkstantmetis baltų vienybės šviesoje": 1. Respublikinė mokinių šventė „Lietuvos tūkstantmetis baltų vienybės šviesoje", skirta Lietuvos vardo 1000-mečiui, Baltų dienai ir Lietuvos maironiečių 20-mečiui paminėti: Jūratės Sutkuvienės straipsnis ir nuotraukos. 2. Kelionė „Baltų genčių keliais" po Anykščių kraštą. 9-10 kl. mokiniai ir mokytoja Audronė Pileckienė išvyko 2009 m. spalio 27 d. į kelionę „Baltų genčių keliais" po Anykščių kraštą. Mokiniai lankėsi prie Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnio (XIII a.) ir sužinojo, kad kai kurių istorikų nuomone čia stovėjusi karaliaus Mindaugo Vorutos pilis. 1249-1252 m. įvyko mūšis prie Vorutos. Po jo Tautvilas buvo gana greitai išvytas iš Žemaitijos, o Mindaugas 1253 m. karūnavosi Lietuvos karaliumi. Mokiniai susipažino ne tik su medinėje pilyje įrengta ekspozicija, bet ir turėjo galimybę pašaudyti iš lanko. Mokiniai aplankę rašytojo Jono Biliūno sodybą Niūronyse, sužinojo apie rašytojo gyvenimą. Vieninteliame Lietuvoje (įkurtas 1978 m. prof. Petro Vainausko) Arklio muziejuje jie sužinojo, kad lietuvio ryšys su arkliu atėjęs iš amžių glūdumos bei apžiūrėjo kitas muziejaus ekspozicijas. Krosniečiai užlipo į „Laimės žiburį" prie antkapinio paminklo J. Biliūnui ant Liudiškių kalvos. 1953 m. J. Biliūno palaikai buvo iškilmingai pergabenti iš Lenkijos į Lietuvą ir palaidoti netoli Anykščių, ant Liūdiškių kalvos. 1958 m. ant kapo pastatytas paminklas. Jis vadinamas „Laimės žiburiu". Į Antano Baranausko poemoje „Anykščių šilelis" išgarsintą mišką užsuko ir krosniečiai. Domino juos ne tik tai, kad Anykščių šilelis, 1960 m. paskelbtas landšaftiniu draustiniu, bet ir čia stovintis Puntuko akmuo ne tik kaip geologijos paminklas ar apipintas legendomis mitologinis akmuo. Vokiečių okupacijos metais, 1943 m. vidurvasarį, skulptorius Bronius Pundzius Puntuko akmenyje baigė kalti Atlanto vandenyną perskridusių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefus bei jų testamento žodžius. Atvykę į Anykščius iš savo mokytojos sužinojo Anykščių vardo legendą, jog kadaise moteriškė pasiėmė kultuvę ir atėjo prie bevardės upės velėti rūbus. Bevelėdama ji užsigavo nykštį ir ėmė šaukti: „Aaa, nykštys,aaa nykštys..." Žmonės išgirdo šį riksmą, ėmė pasakoti apie atsitikimą kitiems ir galiausiai praminė upę Anykšta. Po kiek laiko ir miestas, kuriame vingiuoja upės vaga, buvo pavadintas Anykščių vardu. Mokiniai sužavėti liko poeto ir vyskupo Antano Baranausko klėtele (pirmas memorialinis muziejus Lietuvoje). Klėtelėje, pastatytoje 1826 m., poetas sukūrė giesmių giesmę gamtos grožiui – poemą „Anykščių šilelis". Šalia klėtelės rašytojo A. Vienuolio-Žukausko namas, kuriame įrengta ekspozicija bei muziejaus parodų salėje eksponuojami tautodailininko Stanislavo Petraškos akmens tapybos paveikslai. Ekskursiją baigė siaurojo geležinkelio stoties muziejuje. Čia restauruotame stoties pastate pasėdėję stoties viršininko kėdėje, pamatė vandens bokštą. Krosniečiai pasivažinėjo veikiančiais eksponatais: dviračiu ant bėgių, rankine drezina. Kelionė finansuota iš vaikų socializacijos programa „Lietuvos tūkstantmetis baltų vienybės šviesoje" lėšų (finansavo Lazdijų rajono savivaldybė). Parengė istorijos mokytoja Audronė Paleckienė.
|
|
Views: 1003 |
Added by: seldas
| Rating: 0.0/0 |
|
|